Niekada nevažiuokite į Krynica Morska, nerijoje link Kaliningrado sienos. Dabar man net sunku sugalvoti, kokia vieta yra didesni turistų spąstai: vienas kelias, daug žmonių, atrakcionai, tuktukai, karaoke barai, kebabai. Tiesa, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad čia, iš esmės pačioje šūdiniausioje vietoje šioje kelionėje, mes […]
Category: kelionės
Santykiai po karšta Andalūzijos saule
Pusę dienos graužiau save, kad praleidau nerealią progą padaryti gerą kadrą: saulė dar nebuvo aukštai, nes mums pavyko startuoti padoriu laiku ir kai maždaug po valandos vingiuota autostrada pasiekėme Granadą prieš akis atsivėrė snieguotos Sierra Nevada viršūnės. Artūras su Danyla ant keleivio sėdynės mane […]
Išvykimas iš Svilengrado: epilogas
Svilengradas kaip ir visi pasienio miestai ir keista, ir kartu ypatinga vieta. Priklauso nuo požiūrio – arba pakraštys arba atviri vartai į platesnį pasaulį. Šitas klipas – nedidelis timelapsas man ir Artūrui pakuojant motociklus prieš įvykimą namo po pasivažinėjimo šiaurinėje Graikijos dalyje. Istorija yra […]
Trys pasakojimai iš Turkijos
Turiu prisipažinti, kad buvo sunku suklijuoti šitą pasakojimą. Ne todėl, kad mane spaudė laikas, ar nenorėjau. Filmavau per mažai: gal dėl to, kad keliavau vienas, kad šalis buvo uždaryta, kad ilgą laiką praleisdavau ant motociklo arba slampinėdavau nieko neveikdamas, o vėliau rašydavau (kas vėliau […]
Pabaiga
Man labai patiko neturėti plano: kasryt aptardavome, ką darysime toliau tą dieną, o vakare nusikalę kalbėdavom apie savo gyvenimus toli į priekį. Kelionei baigiantis mano galvoje pradėjo dėliotis tingus ir labai neapibrėžtas atgalinis maršrutas atgal į Svilengradą. Bet gyvenimas turėjo savo planų taip pat.
Vidurinis Chalkidikės pirštas
Pasiėmėm chatą kaip jau tapo įprasta su balkonu, kad būtų kur prisėsti vakare. Įtikinau Artūrą užsakyti pigiausią, nes nu koks skirtumas. 34 eurai. Balkonas į pagrindinę miestelio gatvę, vaizdas – elektros laidų penklinė, kebabų pardavykla, pripučiamas flamingas, pripučiamas vienaragis, pripučiamas krokodiliukas ir išsileidęs delfiniukas, […]
Dramos regionas
Artūras geras kelionės kompanionas išskyrus kelis nikius ir keistumus, kurių žmonės šiaip ar taip turi, be baigiant ketvirtą dešimtį jie tik išryškėja. Vienas tokių (mano akimis tiesiog idiotiškų) įpročių yra Artūro noras pakloti lovas nuomojamam bute prieš išvykstant. Jis įsitikinęs, kad lovos paklojimas atspindi žmogaus vidinę kultūrą ir leidžia jam pelnyti gerų įvertinimų Bookinge.
Grapa Ksantėje
Pirmadienio vakaras mieste, kur gyvena 70 tūkstančių žmonių, buvo šokiruojančiai gyvas. Sėdėjom mudu su Artūru bare neatitraukdami akių nuo žmonių prie staliukų baruose, kurie, regis, buvo vienas už kitą geresni.
Svilengradas – Aleksandrupolis
Kai sustojom prie garažo Svilengrade jau kepino. Dieną žadėjo +27, gal tiek nebuvo, bet pakankamai, kad suabejotum, ar jau ruduo šitose platumose.
Sugrįžimas į Svilengradą
Pasitampėm su Artūru po oro uostus. Ir Sofija, ir Vilnius yra panašaus lygio kaimai, tiesioginių skrydžių nėra. Iš Frankfurto oro uosto pasiėmėm traukinuką iki miesto centro, papietavom, alaus, paslampinėjom. Kelionė motociklais prasideda lėktuvuose.
Apie pasienį, nuojautą ir finišą
Niekad nežinai, kaip klostysis pasienyje, čia tiesiog tokia taisyklė ir viskas. Kapikulė tokia pat tuščia, kaip ir prieš kelias savaites, tik aš jau gudresnis ir labiau patyręs. Šįkart duodu gazo dar prieš tą purškiantį dezinfekatorių, turbūt jau Bulgarijos sienos pusėje ir sustoju prie kioskelio […]
Kaip man bandė iškišti neskraidantį kilimą ir įteikė vėliavėlę
Užsidedu skrybėlę, pasiimu tik vandens į kuprinę ir kulniuoju per Sultanahmet rajoną Stambulo europinėje dalyje. Stengiuosi atrodyti užtikrintai, tarsi žinočiau, kur einu, tarsi trinčiausi čia ne vieną mėnesį. – Ei, Indiana Džounsai, – girdžiu šaukia pavymui. Mano pastangos įsilieti patyrė absoliutų fiasko.
Kaip aš gavau buterbrodų ir pasiekiau Stambulą
Espresso?– Dvigubą, – sakau degalinės darbuotojui Anakaroje.Turėjau nusukti į miestą ieškodamas degalinės, autostradoje O-3 nesimato tokios jau 40 kilometrų, dabar, važiuojant greičiau, degalų lemputė užsidegė kiek netikėtai.
Apie kalnus, dykumas, upėtakius ir pistacijas granatų sultyse
Einam mudu su Selmanu, vietiniu gidu, Ihlaros slėniu, palei Melendizo upę, žiūriu, vyrai per upę platformą tokią neša, kad keliaujantys pro šalį turistai galėtų atsisėsti, arbatėlės išgerti, sulčių. Ruošiasi čia žmonės, kad turizmas vėl pasileis Kapadokijoje. Tik staiga vienas vyras susilenkia ir stovi rankomis […]
