Fotožurnalisto darbas sovietmečiu

Neilgas, prablaivinantis Romano Jarovicino pasakojimas apie fotografiją sovietmečiu ir jo darbą spaudoje Nižnij Novgorode netrukus po Sovietų Sąjungos žlugimo. Analoginės fotografijos būrelio puslapyje jis rašo apie siaubingą, bet vienintelę prieinamą sovietinę foto techniką, kurią jam teko naudotis dar kelerius metus net atsivėrus pasauliui. Darbe jis turėjo mažiausiai du Zenito fotoaparatus, jeigu vienas staiga užsikirstų ir dar du išardytus arba ardomus atsarginėms dalims.

I must say, I never came to a shoot with just a single Zenit-E body – you might as well have gone without a camera at all.

Japoniškos technikos Sovietų Sąjungos propaganda užsipirko tik prieš Maskvos olimpiadą ir tokius fotoaparatus gavo tik rinktiniai fotožurnalistai.

skaityti toliau

Ruduo. Žvyrkeliai. Rūkas

Būtinai žiūrėkite 4K, nes kitaip youtube padarys visišką faršą

Štai jums gabaliukas rudeninės poezijos. Buvo šaltas rytas, bet graži diena. Iš vakaro išsinuomojau naujausią GoPro Hero 11, kad užfiksuočiau savo pasivažinėjimą pas Miką Dubingiuose. Mikas, beje, yra mano pusbrolis ir jau senokai kvietė pas save į sodybą.

Vienas turbūt niekada nevažiuočiau tokiom pievom, kokiom Mikas su draugais mane vedė. Aš nesu toks techniškas bekelės vairuotojas, kad jaučiau kaifą prakaituot ant moco, bet kai reikia vytis chebrą kažkaip kitaip veikia chemija.

Karbonadas su grybų padažu

Niekada nevažiuokite į Krynica Morska, nerijoje link Kaliningrado sienos.

Dabar man net sunku sugalvoti, kokia vieta yra didesni turistų spąstai: vienas kelias, daug žmonių, atrakcionai, tuktukai, karaoke barai, kebabai. Tiesa, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad čia, iš esmės pačioje šūdiniausioje vietoje šioje kelionėje, mes pagaliau įvaldėm tai apie ką ilgokai svajojome: lenkišką karbonadą su grybų padažu. Jo dydis turbūt buvo pusė kvadrato, mes jį valgėme gal 22:30, kai Augelis bandė suspėt lenkiškus žodžius paskui karaoke.

skaityti toliau

Santykiai po karšta Andalūzijos saule

Pusę dienos graužiau save, kad praleidau nerealią progą padaryti gerą kadrą: saulė dar nebuvo aukštai, nes mums pavyko startuoti padoriu laiku ir kai maždaug po valandos vingiuota autostrada pasiekėme Granadą prieš akis atsivėrė snieguotos Sierra Nevada viršūnės. Artūras su Danyla ant keleivio sėdynės mane aplenkė tikėdamiesi rasti degalinę. Kadrą matau dar dabar: saulė krito pro šviesiai žalius medžių lapus pakelėje, priekyje motociklas, o horizonte snieguotas kalnas. Vėjas papūtė pūkus nuo medžių ir atrodė, kad sninga. 

Skaityti

Išvykimas iš Svilengrado: epilogas

Svilengradas kaip ir visi pasienio miestai ir keista, ir kartu ypatinga vieta. Priklauso nuo požiūrio – arba pakraštys arba atviri vartai į platesnį pasaulį.

Šitas klipas – nedidelis timelapsas man ir Artūrui pakuojant motociklus prieš įvykimą namo po pasivažinėjimo šiaurinėje Graikijos dalyje. Istorija yra tokia, kokią papasakoji. Dabar, žiūrint šitą nedidelį klipuką, jausmas toks, kad kraunam daiktus galvodami apie kelius ir įvykius.

Skaityti toliau

Geriausia Kalėdų dovana

Tai ko iš tikrųjų norėtum Kalėdoms? – klausia vyrukas savo mamos vokiško prekybos tinklo Penny (sic) Kalėdinėje reklamoje.

Aš irgi norėčiau, kad prakeikta pandemija pasibaigtų arba kad jos nebūtų buvę. Dabar plintant naujai atmainai, vyriausybės elgiasi taip, lyg pandemija vėl būtų prasidėjusi iš naujo.

skaityti toliau

Spalvos su DaVinci Resolve

Iki šiol visi klipai ir filmukai mano Youtube kanale ir PeerTube platformoje, kuri viliuosi ateityje taps daug rimtesne alternatyva Google produktams, buvo sumontuoti naudojanti atviro kodo programomis, dažniausiai KdenLive, nes tai galinga ir patikima programa.

Klipas apie Ryčkos motociklą sumontuotas su nemokama DaVinci Resolve versija iš Blackmagic. Ne dėlto, kad aš būčiau išdavęs atvirojo kodo filosofiją, bet dėl to, kad grynai dėl sportinio intereso užsiėmiau spalvų korekcija. Ir man labai patiko.

Skaityti toliau

Trys pasakojimai iš Turkijos

Turiu prisipažinti, kad buvo sunku suklijuoti šitą pasakojimą. Ne todėl, kad mane spaudė laikas, ar nenorėjau. Filmavau per mažai: gal dėl to, kad keliavau vienas, kad šalis buvo uždaryta, kad ilgą laiką praleisdavau ant motociklo arba slampinėdavau nieko neveikdamas, o vėliau rašydavau (kas vėliau virto viešais laiškais iš Turkijos). Grįžęs namo aš pamačiau, kad daugiau dalykų yra mano galvoje nei SD kortelėse.

Išsiugdžiau milžinišką pagarbą visiems youtuberiams, nes supratau, kad nemoku filmuoti savęs (po keleto nesėkmingų bandymų). Mane surakina, kai atsuku į save objektyvą. Neįsivaizduoju, kaip žmones kalba toms kameroms ir dar gauna už tai pinigus.

Nenorėjau pasakoti visko chronologiškai nuo savo mokyklos baigimo, nes tai retai kada būna įdomu: o tada…, o tada…, o tada. Galvoju, papasakosiu apie kelis momentus, kurie padarė didžiausią įspūdį per tas kelias savaites. Taigi, atsiraitojau rankoves, giliai įkvėpiau ir štai:

Pabaiga

Man labai patiko neturėti plano: kasryt aptardavome, ką darysime toliau tą dieną, o vakare nusikalę kalbėdavom apie savo gyvenimus toli į priekį. Kelionei baigiantis mano galvoje pradėjo dėliotis tingus ir labai neapibrėžtas atgalinis maršrutas atgal į Svilengradą. Bet gyvenimas turėjo savo planų taip pat.

Toliau

Vidurinis Chalkidikės pirštas

Pasiėmėm chatą kaip jau tapo įprasta su balkonu, kad būtų kur prisėsti vakare. Įtikinau Artūrą užsakyti pigiausią, nes nu koks skirtumas. 34 eurai. Balkonas į pagrindinę miestelio gatvę, vaizdas – elektros laidų penklinė, kebabų pardavykla, pripučiamas flamingas, pripučiamas vienaragis, pripučiamas krokodiliukas ir išsileidęs delfiniukas, pakabinti virš kurortinių daiktų parduotuvės. Jie taip aukštai pakelti, kad nesu tikras ar ir jie nežiūri į mus. Sarti yra Šventosios lygio kurortas viduriniame Chalkidikės piršte – vienam iš trijų pusiasalių Egėjo jūroje, žemyn nuo Salonikų.

Skaityti toliau

Dramos regionas

Artūras geras kelionės kompanionas išskyrus kelis nikius ir keistumus, kurių žmonės šiaip ar taip turi, be baigiant ketvirtą dešimtį jie tik išryškėja. Vienas tokių (mano akimis tiesiog idiotiškų) įpročių yra Artūro noras pakloti lovas nuomojamam bute prieš išvykstant. Jis įsitikinęs, kad lovos paklojimas atspindi žmogaus vidinę kultūrą ir leidžia jam pelnyti gerų įvertinimų Bookinge.