Turiu prisipažinti, kad buvo sunku suklijuoti šitą pasakojimą. Ne todėl, kad mane spaudė laikas, ar nenorėjau. Filmavau per mažai: gal dėl to, kad keliavau vienas, kad šalis buvo uždaryta, kad ilgą laiką praleisdavau ant motociklo arba slampinėdavau nieko neveikdamas, o vėliau rašydavau (kas vėliau […]
Category: Turkija
Apie pasienį, nuojautą ir finišą
Niekad nežinai, kaip klostysis pasienyje, čia tiesiog tokia taisyklė ir viskas. Kapikulė tokia pat tuščia, kaip ir prieš kelias savaites, tik aš jau gudresnis ir labiau patyręs. Šįkart duodu gazo dar prieš tą purškiantį dezinfekatorių, turbūt jau Bulgarijos sienos pusėje ir sustoju prie kioskelio […]
Kaip man bandė iškišti neskraidantį kilimą ir įteikė vėliavėlę
Užsidedu skrybėlę, pasiimu tik vandens į kuprinę ir kulniuoju per Sultanahmet rajoną Stambulo europinėje dalyje. Stengiuosi atrodyti užtikrintai, tarsi žinočiau, kur einu, tarsi trinčiausi čia ne vieną mėnesį. – Ei, Indiana Džounsai, – girdžiu šaukia pavymui. Mano pastangos įsilieti patyrė absoliutų fiasko.
Kaip aš gavau buterbrodų ir pasiekiau Stambulą
Espresso?– Dvigubą, – sakau degalinės darbuotojui Anakaroje.Turėjau nusukti į miestą ieškodamas degalinės, autostradoje O-3 nesimato tokios jau 40 kilometrų, dabar, važiuojant greičiau, degalų lemputė užsidegė kiek netikėtai.
Apie kalnus, dykumas, upėtakius ir pistacijas granatų sultyse
Einam mudu su Selmanu, vietiniu gidu, Ihlaros slėniu, palei Melendizo upę, žiūriu, vyrai per upę platformą tokią neša, kad keliaujantys pro šalį turistai galėtų atsisėsti, arbatėlės išgerti, sulčių. Ruošiasi čia žmonės, kad turizmas vėl pasileis Kapadokijoje. Tik staiga vienas vyras susilenkia ir stovi rankomis […]
Kaip aš rakę gėriau, burnoj neturėjau
Kai atsibudau, visi dar tikrai miegojo kempinge prie senovinio Faselio miesto griuvėsių. Iki Faselio 20 minučių kelio pėsčiomis, ten net ir dabar per lokdauną pilna rusų turistų, jie atvažiuoja iš Antalijos ar kažkur, kur juos padeda kelionių agentūros. Praeini tuos griuvėsius ir pliažas. Vakar […]
Kaip aš valgiau doradas, gervuoges, mušmulas ir maudžiausi Viduržemio jūroje
Pusę dešimtos aš seniai buvau pamiršęs netikrą Žydrosios lagūnos pliažą, tuos kelis niekad neišsiblaivančius turistus ir visą naktį lojusį šunį, kuris, kaip man vėliau aiškino, neva baidė laukinius šernus, nusileidžiančius nuo uolėtų kalnų į įlanką, į baltą lagūnos smėliuką. Norėčiau pamatyti tuos šernus su […]
Kaip mane užpuolė šunys ir per kojas perėjo gyvatė. Taip pat apie tai, kaip išpyliau dažus ir pakliuvau į turistų spąstus
Kayaköy miesteliui nepasisekė taip kaip Širindžei, jis buvo išplėštas ir iki šiandien apleistas, turizmas jo dar neatgaivino. Stovi toks vaiduoklis, šimtai namų ant kalno šlaito prie jūros, netoli Fetchijos. Aš septynias valandas važiavau iki šitos vietos, rekomendavo man ją. Sako, jeigu mėgsti gamtą ir […]
Iš Assos į Širindžę
Norėjau pasilikti Assose. Gal dieną, gal kelias. Gyvenimas ten ramiai teka, turistams veikia viena kavinė, motociklas stovi už metalinių vartų, vaizdai fantastiški iš bet kurio kampo, žinau slaptą įėjimą į senovinį miestą. Supratau, kokia didelė sėkmė patirti tokį nuotykį Assose jau pirmą kelionės dieną […]
Kaip aš ganiau avis UNESCO griuvėsiuose
Stoviu senoviniame Assos mieste ant pastato stogo, žiūriu kalvas, į jūrą, į Graikijos Lesbo salą. Pučia vėjas, nežinau, ką atpūs rytojui, gal tą lietų, kurį gavau išvažiavęs iš Edirnės. Kabėjo tokie debesys ant kalniukų iki pat Galipolio, kartais būdavo ką tik nuliję. Bet labiausiai […]
Stambulas – Svilengdradas – Edirnė
Sėdžiu autobuse į Edirnę, toks Turkijos mąstais nedidelis miestas Trakijoje su 200 tūkstančių gyventojų. Kažkada buvo Otomanų imperijos sostinė, tokia kaip Kernavė, Adrianapolė anksčiau vadinosi. Jei viskas vyks pagal planą, šįvakar Edirnėje ir nakvosiu. O planas išdėstytas sekančiai:
