Niekada nevažiuokite į Krynica Morska, nerijoje link Kaliningrado sienos.
Dabar man net sunku sugalvoti, kokia vieta yra didesni turistų spąstai: vienas kelias, daug žmonių, atrakcionai, tuktukai, karaoke barai, kebabai. Tiesa, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad čia, iš esmės pačioje šūdiniausioje vietoje šioje kelionėje, mes pagaliau įvaldėm tai apie ką ilgokai svajojome: lenkišką karbonadą su grybų padažu. Jo dydis turbūt buvo pusė kvadrato, mes jį valgėme gal 22:30, kai Augelis bandė suspėt lenkiškus žodžius paskui karaoke.
Mažai kur nuvažiavom, nes ryte laukėm ir sulaukėm lietaus. Lijo gal 10 minučių, paskui chebra aiškino, kad programėlės rodo žiaurų dviejų valandų lietų. Kol mes laukėme lietaus, sumetėm lauko stalo teniso čempionatą (iš esmės toks pats stalo tenisas, tik stalas stovi lauke). Lietus taip ir neatėjo, bet manėm, kad dar ateis.
Apsirengėm lietaus aprangas, kurias nusirengėm po dviejų kilometrų. Lietaus daugiau nebuvo iki pat vakaro, kai Krynicos Morskos pliaže gėrėm viskį iš bonkos.
Štuthofas neįvyko, nes pakeliui Artūras sugalvojo kad Elbinge jam reikia pasikeisti padangas. Labai dreba vairas. Po kelių nesėkmingų bandymų, randam tokį Julių moto remonto dirbtuvėse. Nors Elbingas toks nemažas uostas mums pasirodo, Julius gražiai vokiškai mums paaiškina, kad čia yra dorf, kaimas ir padangų Artūras negaus. Bet jis pasiūlo vieną ratą subalansuoti. Balansavimas, kainavęs 20 Eurų, padėjo mažai, bet vyrukai Arūrui priminė kad priekinė jo padanga yra pagaminta dar 2013 metais ir jeigu jis nori sulaukti senatvės, būtų protinga ją pasikeisti.
Neturiu atsakymo kodėl mes nuvažiavome į Krynica Morska: gal siauroje lietuvio sąmonėje viskas kas yra tarp marių ir jūros automatiškai yra gražu?
Pakeliui lipnia juosta sulopėm tokiai moteriai posūkius po mini avarijos.
Mūsų nakvynė turėjo būti viloje Evia. Visų pirma, nėra jokios vilos. Yra tik penkių aukštų daugiabutis smailiu stogu, pačiame skruzdėlyno centre. Ten kokios 7 vilos. Per langą iš mūsų juokiasi pripučiamas Pimpačkiukas, kala bumčikas, blyksi apžvalgos ratas. Keturviečiame kambaryje yra trys lovos, ant didžiausios ne daugiau nei 1,2 metro pločio padėtos dvi pagalvės, suprask dvigulė. Vėl susinešu savo šmutkes atgal ant motociklo užsidedu tolimiausią tašką šitame siaube ir po pusantro kilometro prisiparkuoju kempinge. Sutelkiu visas savo lenkų kalbos žinias:
Jedna osoba. Nie mam namiotu.
Vienas žmogus, palapinės neturiu.
Kambariukas – tai ko reikia. Viena maža lova ir dušas. Yra virdulys, bet nėra puodukų.
Ryte išvariau anksti ieškoti kavos. Miegojau labai gerai. Gal tik to karbonado ant nakties buvo per daug.
Daugiau nuotraukų ir maršrutas – motociklistų appse Riser. Jeigu važiuojate motociklu, būtinai naudokitės.
Daugiau iš pasivažinėjimo puikiais Lenkijos keliais:
Planas: Augustowas, Nuo Augustowo link jūros, Koniec świata, Ščytnas ir Biedronka.
Ne visur yra aprašymai, bet žemėlapis su maršrutu yra iškalbingas. Mozūrijos keliai yra puikūs, siauri, vingiuoti, apaugę medžiais, žodžiu, tikras džiaugsmas.
