Kodėl tinklaraštis vietoje socialinių tinklų

Sykį slinkau per savo Instagramo dešrą ir skaičiavau – 7 iš 10 įrašų buvo arba reklamos, arba žmonės, kurie reklamuoja kokius nors produktus savo profiliuose. Kaskart aš apsinuodiju Facebooke.

Nerimas

Lipdukas ant kaimyno garažo durų. Kol atsidarys garažo durys, galima peržiūrėti Instagramo srautą

Prieš keletą mėnesių supratau, kad mano nerimas dėl dabarties ir ateities iš dalies susijęs su dažnai beprasmiu srautu Facebooke. Ištryniau FB appsą iš savo telefono. Kai man reikia skelbimų apie įvykius darbe arba įvykius vaikų darželyje, prisijungiu per kompiuterį. Po dviejų mėnesių be burbulo jaučiuosi ramiau.

Burbulu tai vadinama todėl, kad Facebookas mums rodo tik dalykus, kurie mums patinka. Tik tai, kur mes įsitraukiame. Todėl po kiek laiko žmonės, kurie galvoja kitaip viena ar kita tema, mums atrodo kaip nenuovokūs kvailiai. Ir sunku suprasti, kodėl jie taip galvoja arba elgiasi, nes visi mes matome skirtingus dalykus per Facebooką ar Instagramą, mūsų naujienų srautai skirtingi.

Galbūt tai algoritmo (labai dažnas žodis politikoje šiais laikais), galbūt mano kaltė, bet aš retai kada užtaikau ant diskusijų, kurios būtų prasmingos ir turtingos ar bent turiningos, arba kur žmonės labai ramiai išsakytų savo nuomonę apie dalykus, kurie jiems svarbūs. Arba nuomonė susidarytų iš daugiau nei dviejų sakinių.

Viskas paskęsta bendrame sraute, subombarduotame trumpų, kartais piktų pastebėjimų, naujų profilio nuotraukų, kartais juokingų, kartais senų bajerių. Žmonių ir verslų, kurie ką nors parduoda, panašiai kaip skelbiu.lt. Ir suvalgo per daug laiko, po kurio jaučiuosi apsinuodijęs. Tiksliau, apnuodytas. O tam, kad pamatyčiau, kokiais straipsniais dalinasi mano mama, turiu peržiūrėti jos profilį.

Demokratija

Mes esam skaitmeniniai piliečiai (tiksliau, ir skaitmeniniai piliečiai) ir įvykiai Facebooke man, kaip žurnalistui, leidžia pajusti to skaitmeninio gyvenimo pulsą, nuomonių ir požiūrių skirtumus. Socialiniai tinklai, o Facebookas populiariausias Lietuvoje, suteikia galimybę pasisakyti žmonėms, kurie neturėtų jokių kitų galimybių būti išgirsti.

O gal turėčiau sakyti suteikdavo?

Jaronas Lanier, technologijų pionierius ir rašytojas, atkreipia dėmesį į socialinių tinklų blogybes. Ir savo knygoje Ten Arguments for Deleting Your Social Media Accounts Right Now, ir kitur jis įspėja, kad algoritmai, kurių tikslas parduoti kuo daugiau reklamos ir prikaustyti dėmesį, su kuria kovok-arba-bėk (fight-or-flight) efektą ir graso visuomenės stabilumui.

Viename iš TED pasakojimų jis aiškina, kodėl socialinių tinklų net nevadina socialiniais tinklais. Jis sako, kad tai… elgesio modifikacijos imperijos.

Lanier įsitikinęs, kad visiems mums būtų geriau, jeigu tiesiog išsitrintume savo socialinių tinklų paskyras.

To free yourself, to be more authentic, to be less addicted, to be less manipulated, to be less paranoid … for all these marvelous reasons, delete your accounts.

Jaron Lanier

Privatumas

Big data, arba didieji duomenys leidžia prognozuoti žmonių elgesį ateityje.
Big data, arba didieji duomenys leidžia prognozuoti žmonių elgesį ateityje. Ar jie gali pakeisti jūsų elgesį?

Faktas yra tai, kad Facebook ir Google valdo labai daug duomenų apie mus. Ir tuos duomenis mes patys savanoriškai atiduodam, jeigu kažko neatiduodam, didžiossios tech korporacijos pasiima pačios. Kartais jos žino daugiau apie mus, nei mes patys.

Perskaičiau „Įrašą visiems laikams”, Edwardo Snowdeno knygą apie tai, kaip duomenys apie mus ir duomenys apie mūsų duomenis (metadata) yra perimami ir saugomi. Iš dalies yra Snowdeno nuopelnas, jog vis daugiau svetainių naudoja https:// formatą, kur s reiškia saugumą.

2013-aisiais Snowdenas ir žurnalistai, kuriems jis perdavė medžiagą, leido pasauliui sužinoti apie visuotinę sekimo sistemą, kurią vykdė JAV kartu su savo sąjungininkėmis Europoje. Technologijų korporacijos buvo verčiamos, o kartais ir savo noru atiduodavo duomenis apie savo vartotojus, kurie yra nuolat sekami, o duomenys apie jų gyvenimą internete saugomi neribotą laiką. 2021-aisiais tai dar akivaizdžiau, Cambridge Analytica, Brexitas ir pan. tą tik patvirtina.

O privatumas yra svarbu net jeigu sakytumėt, kad neturite ko slėpti.

“Arguing that you don’t care about the right to privacy because you have nothing to hide is no different than saying you don’t care about free speech because you have nothing to say.”

Snowdenas

Duomenys apie duomenis yra svarbūs, net kai WhatsApp negali matyti žinučių turinio, duomenys apie tai, kur jūs buvot, kokį įrenginį naudotojote ir net kam rašėte kokiu metu yra prieinami.

Susigrąžinti gyvenimą

Man labai patinka tokie kultūriniai piratai iš Kanados, kurie leidžia žurnalą pavadinimu Adbusters. Karts nuo karto jie paleidžia kampaniją, kur ragina nieko nepirkti per Kalėdas, arba visai dienai padėti telefoną į šalį.

Nesupraskite klaidingai, internetas nėra blogis, nėra blogis ir išmanūs telefonai. Lanier aiškina, kad visiems būtų geriau, jei išsitintume socialinių tinklų paskyras, nes 1) jų verslo modelis yra manipuliatyvus ir taip galima priversti juos pasikeisti; 2) nėra jokių alternatyvų, jokių kitų socialinių tinklų.

Aš jau 15 metų asmeniniais tikslais naudojuosi tik atvirojo kodo programine įranga (visi vaizdo įrašai mano Youtube kanale sumontuoti tik su open source) ir manau, kad Lanier nėra čia visiškai teisus. Per pastaruosius kelerius metus, vis garsiau kalbant apie privatumą ir baiminantis galios, kurią su mūsų pagalba įgavo didžiosios technologijų kompanijos, atsirado daug decentralizuotų, atvirojo kodo, šifruotų alternatyvų.

Tad susigrąžinus normalų gyvenimą, kitas žingsnis bus susigrąžinti skaitmeninį gyvenimą ne tik be Facebook, bet ir Google. Wow.

Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *